Užsienio ir vietos investuotojų pritraukimas Kauno apskr.

• Kvietimo pradžia ir pabaiga: 2025-05-08 – 2025-10-31
• Kvietimui skirta paramos suma: 24,2 mln. €
• Projektui skirta paramos suma: 1,53-4,3 mln. €
• Finansavimo intensyvumas: 70-85 % nuo tinkamų projekto išlaidų

• Pareiškėjas turi būti apdirbamosios pramonės MVĮ*, veikianti ne trumpiau kaip 3 m.
• Įmonės metinės pardavimo pajamos iš savo pagamintos produkcijos per paskutinius 3 finansinius metus kasmet turi sudaryti bent 51 % visų pardavimo pajamų ir būti ne mažesnės nei:
  > 145 tūkst. €, jei įmonė yra maža
  > 300 tūkst. €, jei įmonė yra vidutinė

* Apdirbamosios pramonės MVĮ – labai maža, maža ar vidutinė įmonė, pagal EVRK 2 red. priskiriama C sekcijai

Projekto metu privaloma vykdyti abi veiklas:

• Tvarios investicijos į gamybą ar gamybos plėtrą (turi būti svariai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo)
• Darbuotojų naujose darbo vietose mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas

• Projekto veiklos turi būti įgyvendinamos Kauno apskrityje ir gali trukti iki 2029 m. rugsėjo 1 d., bet ne ilgiau nei 36 mėn.
• Ne mažiau nei 20 % projektui skirtų lėšų turi būti panaudota iki 2026 m. rugpjūčio 31 d.
• Projekto veiklos (vykdomos investicijos) turi būti susijusios su atsinaujinančiosios energijos gamyba, energijos vartojimoefektyvumo didinimu, švariu judumu, atsinaujinančiųjų medžiagų naudojimu, anglies dioksido panaudojimu, žemės absorbentų stiprinimu, iškastinio kuro mažinimu energetikoje, švarių degalų gamyba
• Projekto metu privaloma sukurti ne mažiau nei 20 tvarių darbo vietų ir jas išlaikyti ne trumpiau nei 3 m. po projekto veiklų pabaigos
  

• Vienam projektui (abiem veikloms) gali būti skirta 1,53-4,3 mln. €
• Tvarių investicijų į gamybą ar gamybos plėtros veiklai gali būti skirta 1,5-4 mln. €
• Darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo veiklai gali būti skirta 30-300 tūkst. € (de minimis pagalba)

Tvarių investicijų į gamybą ar gamybos plėtros veiklai:

• Mažoms įmonėms iki 75 %
• Vidutinėms įmonėms iki 70 %
• Gali būti padidinamas 10 %, jei gaminamos STEP* technologijos, bet negali viršyti 75 %

Darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo veiklai:

• Mažoms įmonėms iki 70 %
• Vidutinėms įmonėms iki 60 %
• Gali būti padidinamas iki 70 %, jei apmokomi neįgalieji asmenys

* STEP – Europos strateginių technologijų platforma

Vykdant tvarių investicijų į gamybą ar gamybos plėtrą veiklą:

• Statinių statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto bei infrastruktūros įrengimo išlaidos
• Gamybos įrangos (įrenginių, mašinų, prietaisų, kompiuterinės technikos, gamybai skirtų baldų, kito ilgalaikio materialaus turto) įsigijimo ar lizingo (finansinės nuomos) bei su jų diegimu susijusios išlaidos
• Patentų ir licencijų įsigijimo išlaidos
  

Vykdant darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo veiklą:

• Mokytojų darbo užmokesčio, kelionių ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje išlaidos
• Mokomų asmenų darbo užmokesčio, kelionių ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje bei užsienio valstybėse išlaidos
• Medžiagų ir kito trumpalaikio turto įsigijimo išlaidos
• Mokymų salės ir įrangos nuomos išlaidos
• Mokymo organizavimo ir vykdymo išlaidos

• Projekto metu naujai sukurtų tvarių darbo vietų DU * santykis su atitinkamos savivaldybės VDU ** – iki 30 balų
• Projekto metu kuriamų technologijų atitiktis STEP *** gairėms – iki 25 balų
• Projekto metu naujai sukurtų tvarių darbo vietų skaičius – iki 20 balų
• Projekto metu vykdomų darbuotojų mokymų dalyvių skaičiaus ir mokymams skirtos paramos sumos santykis – iki 15 balų
• Projekto veiklos įgyvendinamos Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje – 10 balų

* DU – darbo užmokestis
** VDU – vidutinis darbo užmokestis
*** STEP – Europos strateginių technologijų platforma

1. Skaitmeninių technologijų sritys:
   1.1. Pažangiųjų puslaidininkių technologijos
   1.2. Dirbtinio intelekto technologijos
   1.3. Kvantinės technologijos
   1.4. Pažangusis junglumas, navigacija ir skaitmeninės technologijos
   1.5. Pažangiosios jutiklių technologijos
   1.6. Robotika ir autonominės sistemos
2. Giliųjų technologijų inovacijos
3. Švarių ir efektyviai išteklius naudojančių technologijų sritys:
   3.1. Saulės energijos technologijos
   3.2. Sausumos vėjo ir jūros atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos
   3.3. Baterijų ir energijos kaupimo technologijos
   3.4. Šilumos siurbliai ir geoterminės energijos technologijos
   3.5. Vandenilio technologijos
   3.6. Tvarios biodujų ir biometano technologijos
   3.7. Anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijos
   3.8. Elektros tinklų technologijos
   3.9. Branduolių dalijimosi technologijos
   3.10. Tvarių alternatyviųjų degalų technologijos
   3.11. Hidroenergijos technologijos
   3.12. Kitos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos
   3.13. Su energetikos sistema susijusios energijos vartojimo efektyvumo technologijos
   3.14. Nebiologinės kilmės kuro iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijos
   3.15. Biotechnologiniai klimato ir energetikos sprendimai
   3.16. Transformatyviosios pramonės dekarbonizacijos technologijos
   3.17. CO₂ transportavimo ir naudojimo technologijos
   3.18. Transportui skirtos vėjo varomosios ir elektros srovės varomosios technologijos
   3.19. Kitos branduolinės technologijos
4. Kitos švarių ir efektyviai išteklius naudojančių technologijų sritys:
   4.1. Pažangiųjų medžiagų, gamybos ir perdirbimo technologijos
   4.2. Tvarumui svarbios technologijos, tokios kaip vandens gryninimo ir gėlinimo
   4.3. Žiedinės ekonomikos technologijos
5. Biotechnologijų sritys:
   5.1. DNR/RNR
   5.2. Baltymai ir kitos molekulės
   5.3. Ląstelių ir audinių kultūra ir inžinerija
   5.4. Biotechnologiniai procesai
   5.5. Genų ir RNR vektoriai
   5.6. Bioinformatika
   5.7. Nanobiotechnologija